āsavuppatti
, f., arising of āsavas (see 2āsava);nom. sg. ~i, Mp III 398,19; acc. ~iṁ vārento āsavesu
. . . cittaṁ rakkhati, Spk III 249,3; loc. ~iyaṁ . . .
imesaṁ uparimaggattayasampayuttānaṁ bojjhaṅgā-
naṁ abhāvitattā ye uppajjeyyuṁ ... tayo āsavā ...,
Ps I 86,18.